Apie tai, kas primine gerus laikus Lietuvoj

Atrandam naujus dalykus Glasgow mieste. Taigi po ‘algadienio’ nusprendžiau, kad senokai (labai senokai) buvau teatre. Taigi nuėjom į teatrą. Prieš išsirenkant, kur eiti, panaršiau internete ir atradau, kad čia visai nemažai teatrų . Vėliau išbandysiu kiek galima daugiau iš jų, bet šiam kartui pasirinkau Tron teatrą ir „Ne tokia jau ir fatališka senelio Fredo mirtis“. Šis spektaklis sulaukė didelio pasisekimo Edinburgo „Fringe“ festivalyje šiais metais, labai išgirtas buvo. Tiesą sakant, jau pats pavadinimas gan masinantis nueiti pasirodė .

Niekada nebūčiau patikėjus, kad gali būti taip, kaip buvo. Pats spektaklis (komedija su keliomis dainomis) buvo nerealus ir linksmas, aktoriai buvo keturi, bet jų profesionalumas jautėsi super aiškiai. Dekoracijos vertos Nobelio premijos, nes paprasta medine dėžė, atstovavusi lūšną, barą, televizijos studiją, morgą ir dar kažką, ko jau neprisimenu, ne tokia jau ir paprasta i galą spektaklio atrodė. Truputį kitaip pasukta, ištraukus kelias svirtis, ji susikonstruodavo į puikiausią dekoraciją, ir kiekvieną kartą vis kitokią. Nuostabu . Taigi neskaitant puikaus spektaklio su puikiais aktoriais ir dekoracijom bei dainomis (aktoriai patys dainavo ir grojo, beveik kaip Keistuoliai), šis tas dar ypatingo buvo, kas iš tiesų priminė Lietuvą. Arba Lietuvos teatrą.

Aplinka. Vos ižengus į salę suvokiau, jog pati auditorija yra labai panaši į vieno iš mūsų teatrų auditoriją…Mažytė scena, maža auditorija ir t.t. Beveik Nacionalinio dramos teatro mažoji salė. Nejuokauju…tik spalvų gama skirias (čia buvo juoda viskas) ir gal čia scena dar mažesnė…Pasijaučiau kaip namie, prisiminiau, kaip eidavau i teatrą Lietuvoje. Ech, gerai būdavo..

Šokiravo. Vienas didelis ir man iki šiol nesuvokiamas skirtumas buvo tai, kad čia teatre galima įsinešti gėrimus plastikinėse stiklinėse (jei alkoholiniai) arba popieriniuose puodukuose (jie kava/arbata)..Ir nemažai žmonių nešėsi! Gėrimus galima nusipirkti čia pat veikiančioje kavinėje. Na žmonės kaip žmonės, kultūringi pasirodė, bet man vis tiek buvo labai keista…juk teatras…

Kainos. Na žmonėms čia, nėra brangu – studento bilietas kainuoja apie 10-12 svarų. Aš pirkau brangiausius bilietus (ai kažkaip tokia proga), tai mokėjau 15 svarų. Be to, kainos priklauso nuo spektaklių, mačiau galima ir už 7-8 svarus gauti bilietą.

Išvada. Eisiu dar!!! Kitas teatras jau nužiūrėtas Tereikia bilietus nusipirkti.

Metai ir 11 dienu

Tiek laiko as jau esu cia,  Skotijoje. Teko pakeisti blogo aprasyma, kuris prasidedavo „12 menesiu…“.. Nepastebetai, greitai ir smagiai prabego metai, pilni visko, kas gera ir bloga. O as vis dar cia. Ir busiu cia, kol viskas bus gerai. Ta proga nusprendziau grizti prie blogo rasymo, kuri taip gedingai buvau apleidusi. Trumpai aprasysiu, kas vyko/ivyko nuo vasario iki dabar.

Taigi buvo egzaminu laikas. Labai baisus laikas, bet kai pasiziuri atgal, pasirodo visai galima to laiko ilgetis. Valandu valandos sausakimsoje bibliotekoje praleistos su draigaus, normalu maista keiciant coca cola buteliukais ir sokoladukais.  Nervus isliejant draugams  vaikstant naktimis aplink bendrabucius. Savotiskai zavinga buvo netgi tai, kad turejau keturis egzaminus is eiles, t.y. keturios super dienos, bet tai jau praeitis .

Po egzaminu buvo nuostabus laikas Murane (studentu bendrabuciai), sedint ant zoles, deginantis (!!!), zaidziant kortomis ir siaip beleka veikiant . Grazus birzelis buvo, sauletas ir siltas, visai kitoks nei likusi vasaros (ka, visgi cia buvo vasara?) dalis. I birzelio pabaiga visi issivazinejo, kas sau..Kinija, Danija,  Lietuva… Likom keliese. Mane perkele i kitus bendrabucius.. Situacija kiek praskaidrino mamos savaites vizitas. Mamos maistas, rupestis, nauji batai (!!!) ir smagus laikas seliojant bare su mano draugais… Tiems, kas nezino 0 mano mama nekalba angliskai, bet labai puikiai isipaise i musu kompanija, tik as vos balso nepraradau vertejaudama…

Mamai isvykus prasidejo dvieju menesiu kancia uzvadinta magistro disertacija. Negana to, oras buvo bjauriausias koki as esu kada patyrus vasaros metu. Ir net negaliu pasakyt, kad lijo daug. Cia lietus gali buti drasiai uzvadintas „o cia tikrai lyja?“ Tuo metu, kai visi aplink verke, kad neimanomai karsta pas juos, Skotija verke, kad vos 15 laipsniu budavo dienomis…ir saule buvo retas reiskinys. Taigi tie du menesiai buvo ne itin smagus, bet jie praejo, o tai yra gerai.

Reziume. Laukiu diplomo iteikimo gruodi, tiesa, net neisivaizduoju disertacijos ivertinimo.. , dirbu banke, dirbu bendrabuciuose (matyt iki gruodzio), jauciuosi visa emigrante ir keistai uzplusta mintys ivairios kartais. Labai dziaugiuos, kad cia atvaziavau mokytis, pasiiemiau nemazai  sau is visos veiklos Glasgow universitete, o pasak kai kuriu personu, netgi igavau skotisko akcento trupiniu..Visgi pasiilgstu savo zmoniu Lietuvoj..

Tiek siam kartui

Mano darbas

Ouch… jau kaip seniai rašiau..ir viskas tik dėl to, kad visi sugrįžo, mokslai vėl prasidėjo ir jau įpusėt spėjo (baisu, ką?)..

Taigi prisiminiau, kad kažkada bloge pasižadėjau parašyt darbo tema . Kas žino, kas nežino, bet aš nuo spalio mėnesio čia dirbu bendrabučiuose, t.y. mane įdarbino universitetas. Mano pareigos – asistentė, atsakinga už drausmę ir įvykius bendrabučiuose, kuriuose ir aš gyvenu. Kadangi esu asistentė, natūralu, kad turiu savo ‘chief’ą’, katras yra mano ‘vadas’ . Ne visada būna taip, kad kartu dirbam, nes čia galima vis susikeisti pamainas, jei kas netinka. Darbas nesunkus, bet smagus, vis su žmonėmis pasibūnu. Mūsų komandoj čia 20 žmonių, iš jų u lia lia netikėtai keturi lietuviai. 10 asistentų ir 10 chief’ų. Pats darbas nėra sunkus, atrodo, kad kažkada anksčiau aprašiau pareigas plius minus. Dirbt tenka maždaug tris kartus per mėnesį. How good is that? Na bet pereikim prie smagiosios dalies – žmonės, su kuriais dirbu. Nesitikėkit, kad visus aprašysiu, nes net ne visus gerai pažįstu.

Maiklas. Pagarbiai pradėsiu nuo savo porininko/chief’o. Pirmas įspūdis nebuvo nei teigiamas, nei neigiamas. Anglas, ‘ginger’ (ryžas) ir dėl to kartais jį čia pašiepia kolegos ir draugai . Magistro diplomą gavo į rankas gruodį, magistrą baigė dar pavasarį.. Šiuo metu (jau gal nuo vasaros berods) ieško darbo ir yra puikus įrodymas, kad UK situacija nėra iš gerųjų, kas liečia darbo paieškas. Kol kas nebelabai legaliai gyvena studentų bendrabutyje ir dirba su manim . Šiaip labai mielas ir rūpestingas žmogus, jau spėjęs tapti mano ‘Dad’ . Sutariam kuo puikiausiai ir visada randam apie ką pašnekėt. Turi puikų britišką akcentą, dėl kurio čia Maya (apie ją vėliau) svaigsta . Maikas vienas iš kelių kolegų, kurie mėgsta panešiot merginas užsimetęs ant pečių arba suorganizuoti kažką panašaus į ‘volga volga’. Pareigos – chiefas. Mintys – sugadintos.

Rana. Mano padrūškė. Čia tas pats indas, su kuriuo šventėm Kalėdas. Studijuoja mediciną, kiti metai bus paskutiniai. Turbūt linksmiausias iš mūsų visų, visada geros nuotaikos (beveik) ir linkęs pokštauti. Man piršosi keletą kartų, penkis kartus netgi susižadėję buvom. Keturis kartus sužadėtuves nutraukiau aš, vieną kartą tai buvo jo iniciatyva. Čia jei ką, tai juokais . Antras iš kelių kolegų, mėgstančių vietoj svorių kilnoti merginas bei jas panešioti ant nugaros. Dažniausiai kenčiu aš, bet kadangi esu gerokai didesnė už jį, gan greitai pavyksta ant žemės atsidurti (na kaip kartais…). Rana yra vienas iš tų, su kuriais galima nuoširdžiai pašnekėt apie beleką. Patikimas draugas bei geras Maiko draugas. Tai jei jau mes tryse būnam vienoj vietoj, gero nelauk . Pareigos – chiefas. Mintys – sugadintos.

Ilona. Mergina. Škotė. Studijuoja mediciną, jei neklystu treti metai (o gal ir antri…) Iš pradžių ji man nelabai patiko, pasirodė šalta ir nedraugiška, kaip dauguma škočių. Gan stiprus akcentas – nei tai škotiškas, nei tai koks kitas. Ilonos akcentas. Po kelių blynų kepimo vakarų, filmų žiūrėjimo ir pokerio lošimo bei ilgų pokalbių iki paryčių – ją, nors ir savotiška tokia, bet užskaitau . Dar ji čia kaip ir Maiko sesė, taigi mano teta, nes jis mano tėtis. Mūsų dviejų mėgstama veikla – skleisti garsus, pvz, loti arba miauksėti. Pareigos – chiefė. Mintys – sugadintos ir turbūt labiau nei Ranos ir Maiko kartu sudėjus.

Ruairidh. Škotas, akcentas..hm, nežinau, kieno blogesnis, jo ar Ilonos. Bet Ilonos nesuprantu, kai šneku telefonu, o jo nesuprantu, kai šneku gyvai . Studijuoja chemiją, antrakursis. Ilonos sūnus ir mano pusbrolis. Priklauso tai kilnotojų grupei. Bet dažniausiai tik padeda kokią ‘volga volga’ įgyvendinti arba igrūsti Raną į moterų tualetus. Hm, kažkaip nerimti čia mes, ką? Pareigos – asistentas (Ilonos). Mintys – sugadintos.

Maya. Būsima politikė ar kažkas panašaus, danė, bet turi jungčių su Argentina. Kalba daug kalbų. Miršta dėl britų akcento. Simpatiška blondinė, turbūt nei karto nemačiau jos su makiažu. Apranga Murane – treningai. Kitur – džinsai. Paprasta tokia, smagi pabendrauti. Dažnai vartoja ispaniškus keiksmažodžius ir nelabai mėgsta tūsintis. Čia apie ją kalba jai žinant, kad ji lesbietė. Susižadėjus su Ilona. Eisiu su ja penktadienį žaisti skvošo. Manęs jau klausė, ar ir aš lesbietė. Dar ne. Pareigos – chiefė. Mintys – (dėmesio) nesugadintos.

Viki. Škotė, medicinos seselė (mokos plius dirba jau ligoninėj). Keikias kaip vežikas, bet žiauriai fainuolė. Atvira. Kartais ausys užlinkt gali, kai pasakys ką nors, aišku, jei suprasi jos škotišką akcentą, kuris yra Ilonos plius Ruairidh akcentas kvadratu. Susižadėjus (ne ant bajerio, iš tikrųjų). Verta su ja praleist laiką vien dėl jos veido mimikų, pokštų ir šiaip pastebėjimų. Pareigos – chiefė. Mintys – o, vaikyti, jos niekas čia neapdėtų šioj vietoj.

Taigi be šių žmonių, dar yra: Tabanis iš Botsvanos (ale mergininkas, įvaldęs amerikietšką akcentą), Stathis (keistuolis graikas, biochemikas atrodo..), Sang ir Eni (neklauskit net iš kur jie..nežinau ), Endy iš Nigerijos, Katie (anglė, retai mes ją matom, užsiėmus), 4 lietuviai (su manim), Lucilė (Erasmus studentė iš Prancūzijos), Lauren (arba anglė, arba škotė), Entonis (pusiau anglas, ilgai jau gyvena Škotijoje), Hasan iš Pakistano. Mūsų visų vadas – Juanas. Vardus surašiau pagrinde pagal tarimą, bet ne visus. Dėl paprastumo .

Taigi va. Tarp šių žmonių praleidžiu dalį savo laiko (pagrinde su tais, kuriuos atskirai aprašiau) Murane. Vis žadu susikurti picasa nuotraukų albumą, kad galėčiau nuotraukų jums įkelt, bet vis užsitingiu kažkaip..

Tiek šįkart, tikiuos greitu metu vėl prisėsiu rašyt.

Trumpai ir aiškiai

Vasario 25 d. Glasgow – Riga

Kovo 6 d. Riga – Glasgow

Nuotaikos: nerealios!!!!!!!!!!!!!

Egzaminai

Koks baisus zodis..Kadangi rasau tiesiogiai is bibliotekos, tai atsiprasau, kad nenaudosiu lietuvisku rasmenu siuo metu man salta, truputi papykau ant vieno destytojo (ot tik pagirk, m? ) ir laukiu lietuviu bendruomenes, kuria mes cia ikurem susitikimo. Ok, prie temos.

Magistrantai visus finalinius egzaminus laikys geguzes menesi. Gruodzio menesi turejau parasyti dvi eses (dviem dalykam) ir turejau trecio dalyko tarpini egzamina. Visi sitie geriai yra vienodai verti -  25 proc. galutinio pazymio. Praktiskai kitaip niekur ir nesuprasi, jie cia del standartu gan sutaria. Reikalavimai visur ir visu taip pat panasus: eses iki 2000 zodziu pasirinktinai vienu klausimu is dvieju; tarpinio egzamino metu turi valanda laiko atsakyti i pasirinkta viena klausima is dvieju duotu; finaliniai egzaminai suteikia visas dvi valandas „pilti viska, ka zinai“, atsakant i du pasirinktus klausimus is keturiu pateiktu. Tvarkingai.

Eses kaip eses. Siaip as prie kiekvienos eses uztrukau iki dvieju savaiciu mazdaug. Is esmes galima info surinkti ir apdoroti per nepilna savaite, o teksta surasyti per pora dienu. Bet as nesedejau istisai, tai su pertraukom kazkur tiek gavos . O ir norejosi gerai parasyti. Kol tezinau vienos eses ivertinima ir jis yra B1 (cia visai cool). Apie vertinimo sistema parasysiu atskira posta.

Egzaminas. Laikiau tarpini Finansiniu pasalugu egzamina. Dalykas susideda is dvieju daliu – finansines ir teisines (apie reguliavima). Egzamino metu gavom du klausimus, viena is vienos dalies, kita is kitos. As atsakinejau i teisine dali, kadangi apie krize buvo ir apie finansinio sektoriaus reguliavmo bei prieziuros trukumus reikejo padiskutuot. Egzaminui ruosiaus kiek daugiau nei dvi savaites (pradzioj produktyviai tik puse dienos issededavau0. Ka galiu pasakyt – skaityt visko reikejo labai daug, info belekiek, smegenys uzkaito, visko vis tiek nespejau (tad daugiau demesio teisinei daliai skyriau), bet buvo idomu mokytis (kaip ir paskaitos buvo idomios, na gal isskyrus apie investicinius/mutual/hedge fondus man nelabai patiko..). Esme – turi tureti platu suvokima, kalti nereikia, nes klausimai labiau tokie, i kuriuos atsakydamas rasai ese. Va cia ir buvo bedu.. Ekspromtu per valanda laiko parasyt duota tema ese anglu kalba nebuvo lengva.. Daug visko zinojau, ne viska parasiau, nespejau net antra karta perskaityt ir pataisyt grubiausias klaidas.. Klausimas nebuvo visgi sunkus, o bet taciau…pamatysim, kiek is tos „rasliavos“ gausiu.

Reziume. Nelabai pamenu, kada TIEK mokiaus.  O cia buvo tik tarpinis egzas..

Kodėl čia man patinka mokytis

Taigi pagaliau išaušo šio post’o diena. Pasiruoškit ilgam skaitymui, nes bandysiu aprėpti savo pirmąjį pusmetį, kas man čia patiko, kas nelabai, kas kitaip nei VU ir t.t. Pavadinimas atlieka išvados funkciją – man čia patinka! Ne viskas, žinoma, bet daug kas nuo manęs pačios priklausė ir priklauso. Kodėl prisiruošiau tik dabar.. Hm, tingėjau, bet kadangi jau pirmadienį prasidėjo mano antrasis semestras/antrasis trečdalis mano magistro, taigi ir parašysiu apie jau praėjusį pirmąjį.

Semestras. Prasidėjo rugsėjo 21 ir baigėsi gruodžio 4 (čia be ‘skaitymo savaitės’). 11 savaičių, iš kurių 10 savaičių vyko paskaitos, o paskutinioji buvo vadinamoji ‘skaitymo savaitė’, kai gali prieš egzaminus pasikartoti arba tik pradėti mokytis (kas labai nerekomenduotina). Palyginus su medžiagos kiekiu, kurį apima studijų programos, tai laiko labai mažai.. Iš esmės, prisimenant medžiagos kiekį, kurį reik išmokti egzui VU, tai čia maždaug tiek vienos paskaitos temą sudaro (jau ruošiantis egzui).

Dalykai. Tiem, kas nepamenat, ar neskaitėt anksčiau, primenu, kad mokiausi tris dalykus plius disertacijos mokymai kartą per savaitę. Visų dalykų turėjau po du dėstytojus, 5 paskaitas vesdavo vienas, 5 paskaitas kitas. Disertacijos mokymuose kiekvieną kartą išvysdavom kitą veidą (pvz., kas nors iš bibliotekos, kas nors, kas atsakingas už pagalbinius dalykus – disertacijos skaitymas, taisant klaidas, kas nors, kas pataria, kaip rinktis temą, kas nors, kas primena ekonometrijos pagrindus ir t.t.). Pačios išdėstytos temos ir paskaitos man patiko, kadangi tai buvo labai susiję su mano sritimi (centrinė bankininkystė) ir beveik visur ir visada buvo kalbama labiau apie dalykus, vykstančius dabar, šiek tiek paliečiant teoriją bei istorinius įvykius. Vienur mažiau tos tokios grynos teorijos (monetarinės politikos instrumentai arba finansinis tarpininkavimas), kitur mažiau, bet ji buvo įdomi ir naudinga. Tik vienas dalykas kiek persipindavo su likusiais dviem, tai tas mažiausiai ir buvo įdomus, o ir šiaip ten labiau buvo apie viską, bet apie nieką konkrečiai..

Kaip matote, apie praktinius dalykus neužsimenu..Jų čia nelabai ir buvo. Universiteto personalas suvokia, kad nėra tai gerai, bet kažkuom jau primena senąsias studijas – nelabai ką jie iki šiol padarė, bet sakė jau yra paruošti pakeitimai (t.y. daugiau seminarų ir praktinių užduočių) kitiems metams. Taigi šioks toks minusas, bet kai teoriją ‘valgai’ kartu su pvz., įvairiais straipsniais iš šių dienų (moksliniais/laikraštiniai) arba mokais iš Anglijos Banko puslapyje esančių dokumentų apie monetarinę politiką apskritai, tos praktikos kiek mažiau trūksta. Beveik visi dėstytojai davė skaidres (išskyrus pusė to dalyko (antras dėstytojas nusprendė nesidalinti), kuris persipindavo su likusiais, bet ten net nebuvo skaidrių, tiesiog pasakodavo viską), visi dėstytojai nurodydavo visas rekomenduotinas literatūras, suskirstydami jas į paskaitas (t.y. po paskaitos gauni sąrašą į temą ). Visiems dėstytojams galėjai rašyt laiškus, eit pas juos, klaust, kas neaišku ir pan. Nė vienoje paskaitoje neteko ‘pilti’ tai, ką diktuoja. Nes čia niekas nieko nediktuoja. Man nerealiai patiko. Niekur neteko išgirsti frazės – ‘mano autorinės teisės..’ Tas dėstytojas, kuris nedavė užrašų, tiesiog norėjo, kad eitume į paskaitas ir klausytume. Užtat davė krūvą nuorodų į visokius straipsnius, kurie iš esmės atspindi išeitas temas.

Dėstytojai. Bene aiškiausias skirtumas tarp studijų VU ir čia, yra būtent dėstytojų požiūris į jų darbą ir studentus. VU argumentas skamba maždaug taip – studentai irgi nemotyvuoti, tai dėstytojai irgi praranda motyvaciją. Ką gi, čia studentai kaip ir visur – gal kiek ir mokosi daugiau, bet tik todėl, kad daug reikalauja. Ir labiau stengiasi užsieniečiai, nes jiems vien dėl kalbos daugiau pastangų įdėti reikia. Dar kiniečiai labai reiškiasi, bet jie iš prigimties, nuo vidurinės mokyklos prispausti mokytis buvo, tai tiesiog kitaip nebegali . Bet pabrėžti tai aš dėstytojų suvokimą apie jų misiją norėjau. Tikrai pačioj pradžioj jau susidarė įspūdis, kad jie čia irgi neuždirba daug. Taigi pinigai čia ne esmė, t.y. jų požiūris skiriasi ne todėl, kad jiems čia belekiek moka (nes taip nėra). Kokie jie:

- kantrūs ir rūpestingi. Atsakys ir į patį kvailiausią klausimą, stengsis paaiškint ir elementariausius dalykus. Visada patys paklaus, ‘gal turite klausimų?’. Bandžiau atsiminti tokią situaciją VU..Būdavo, bet ne visi mūsų dėstytojai tokie besidomintys mūsų supratimu, ką jie sako/diktuoja. Jei kas nors iš VU dėstytojų netyčia skaito mano blogą – viso šito tikrai neadresuoju visiems dėstytojams, jų turėjau labai puikių ir VU. Tiesiog čia visi puikūs. Bent kol kas.

- atsidavę savo sričiai. Niekaip nesuabejotum, kad dėstytojui malonu šnekėti apie dalykus, kuriuos mums bando įkalt į galvas. Dauguma jų nuolat rašo įvairius mokslinius straipsnius/atlieka tyrimus ir pan. Ne čia vis dėl to esmė. Tu gali kiek nori tirti ir rašyti, bet jei dėstai ale atidėstyt ir dingt iš univero, niekam tai neįdomu. Taigi čia susidaro įspūdis, kad dėstytojams smagu būti su mumis, nors gal ne visi jie super ekspresyvūs, gal ne visi dega ypatingu užsidegimu.

- vidutinio amžiaus. Čia gal ne visai į temą, bet turėjau iš šešių dėstytojų, 4 kurie buvo maždaug mano tėvų amžiaus arba jaunesni. Likę du gerokai vyresni, bet ne ką mažiau maloniai nusiteikę ir protingi bei besidomintys, kas vyksta šiam pasauly. Jokių užuominų į VU dėstytojų amžių čia nėra. Amžius nesvarbu!

- neįtikėtinai pasišventę dėstyti. Kartojuos, bet manau verta. To mįslingojo trečio dalyko, kuris persidengė su kitais (ilgi tie pavadinimai, be to jums gal net neįdomu tai), antrasis dėstytojas aklas. Paskaitą dėstydavo iš brailio raštu išmargintų lapų. Įeidavo į klasę be lazdelės, bet palydos. jis vienas iš tų ‘vyresniųjų’. Aš buvau priblokšta. Koks pasiryžimas!!! Pagarba iš studentų buvo garantuota nuo pirmos sekundės. Jis labai protingas, žmogus daug žino, daug skaitęs ir pan. Čia tas pats, kuris užrašų nedavė , bet net nepikta. Truputį perbėgsiu į jau prasidėjusį antrąjį semestrą. Ateinu aš pirmadienio rytą tokia visa užsimiegojus į Ekonometriją II, o ten sėdi dėstytojas ir bene pirmi jo žodžiai buvo maždaug tokie: „Jūs nepykit, aš šiek tiek silpnas ir prastai jaučiuos, todėl paskaita gali kiek būti trumpesnė, aš neseniai po vėžio gydymo procedūrų. Dar neseniai ir plaukų turėjau, dabar jau nelabai. Nenustebkit, jei semestro eigoje mano išvaizda keisis – tai dėl gydymo, juk žinote, kaip vėžys gydomas..“ Patikėkit, negalėjau iš karto suvokti, ką jis pasakė. Žmogau, kokia stiprybė!

- visgi dėstytojai ir čia stokoja charizmos, kad labai sudomintų studentus. Matyt tiesiog taip yra.. Neturėjau nei vieno dėstytojo, kad sakyčiau – wow, va čia tai visą paskaitą išsėdėjau net nekrusteldama, nes buvo žiauriai įdomu ir dėstytojas nerealus (t.y. charizmatiškas). Ypač rytinėse paskaitose miegutis vietomis imdavo . Bet čia jau kaip sakant – nenorėk visko .

Apie atsiskaitymus parašysiu jau kitam post’e, miego noriu . Gal ir nesigavo taip išsamiai, kaip norėčiau, bet gal bent šiokį tokį vaizdą susidarysit, kaip čia viskas pas amne . Ramiai, ne pribloškiančiai puikiai, bet smagiai ir nesigailint, kad visgi išvažiavau.

Bakalauro studijų keistybės

Jau seniai norėjau aprašyti įdomią bakalauro studijų struktūrą čionais. Kaip pavyzdį pasiimsiu savo buto draugę Johaną, kuri čia studijuoja Statistiką, Ekonomiką ir Psichologiją. Va taip vat. Čia dar visai nieko junginys, bet būna visokių tikrai nelabai suderinamų ar bent jau ganėtinai skirtingų dalykų mišinių. Pavyzdžiui, kalba, istorija ir dar geografija ar kažkas panašaus.

Mokslai dėliojami tokia tvarka: pirmus metus visi mokosi tris pasirinktus dalykus Level-1 ir visiems vienodas svoris yra skiriamas (beje mokaisi TIK tuos tris dalykus VISUS metus). Johana verkė dėl ekonomikos, nes ji iš esmės nori studijuot tiesiog psichologiją, bet teko rinktis dar du dalykus. Antrais metais jie iš tų trijų pasilieka du dalykus ir mokosi juo giliau – Level-2. Be to, jie turi pasirinkti ketvirtą dalyką (vietoj to trečio, kurio atsisako), kurį mokosi pirmu lygiu – Level-1, ir jis turi mažesnį svorį. Kiek žinau normaliai bakalaurai po dviejų metų pasilieka tik pagrindinį dalyką mokytis, šalia to dar kelis turi, bet jau jie skaitosi kaip pašaliniai.

Socialiniuose moksluose radau štai ką: po dviejų metų studijų programa išsiskiria į dvi dalis (čia jau info radau mūsų univero puslapyje, taikoma socialiniams mokslams): keturių metų MA (Social Sciences) with Honours laipsnis, ir trijų MA (Social Sciences) laipsnis. Kaip suprantu, čia jau net ne bakalauro studijos kaip ir gaunasi, MA – Master of Arts. Kas dar tampa tik įdomiau..  Taigi jei pasirenki 4 metų programą, toliau specializuojiesi viename arba abiejuose Level-2 dalykuose, kuriuos turėjai pirmais metais. Pasirinkimai dar priklauso ir nuo pažymių, jei mokeisi prastai, į norimą dalyką gali ir nepapulti. Johana labai pergyvena, kad blogai parašė psichologijos egzą, ir kad jai neleis mokytis jo kaip pagrindinio dalyko, bet aš manau, kad viskas ten jai bus gerai . Jei pasirenki 3 metų programą, čia irgi specializuojiesi vienam berods dalyke, bet prisideda Level-3 studijos, taip tau užtikrinant puikų išsilavinimą..

Tiesą sakant, čia gal vietomis nusvaigau kur nors, bet susigaudyt čia nėra taip lengva . Jei kas nors skaito mano blogą dėl to, kad nori plačiau apie studijas sužinot, eikit į univero puslapį Girdėjau, kad kai kurie studentai skundžiasi tokia sistema, nes esi priverstas pirmus metus mokytis tolygiai dalykus, iš kurių tau labiausiai svarbus tik vienas, o geriausiu atveju du..

Didelis pliusas: bakalauras čia lietuvaičiams (ir manau visiem iš ES) nemokamas!

Sniegas niekadėjas arba vaikai, neikit į mokyklą!

Taigi užpuolė Škotiją ir visą Angliją (ar bent jau šiaurinę dalį tai tikrai) atšiauri žiema žiemužė, kuri, matyt, smagi tėra tik lietuvių imigrantams ir vaikams, kurių mokyklos dėl sniego gausumos ir techninių kliūčių, kurias sukėlė šaltis ir ledas, yra uždarytos.

Šalta iš tiesų. Naktimis vis sako, kad bus nuo -6 iki -14 vietomis. Dienomis irgi minusas išsilaiko, kokia pora laipsnių. Sniegas pas mane Murane nenunyko dar nuo gruodžio 19, kai neblogai pasnigo ir prasidėjo visuotinė psichozė Škotijoj ir Anglijoj.

Kas vyksta dabar. vis dar sninga, ledas, šaltis. Keliai užsikimšę, traukiniai, autobusai vėluoja, lėktuvai slysta nuo nusileidimo takų, mokyklos užsidaro. Atrodo, kad čia siaustų audros. Tiesą sakant, pažiūrėjus BBC reportažą, šiaurės Anglijoj ir Škotijoj (ten irgi labiau į šiaurę link kalnų) sniego nemažai, kaip kokioj Lietuvoj, kai rimtai pasninga. Bet nežinau, kiek galima juoktis/nesijuokti iš visuotinės panikos čia. Pavyzdžiui, mano vienas kolega škotas per Naujus (Naujųjų išvakarėse) turėjo likt savo mažytėj saloj ir nevykti į kokį tais miestą didesnėj saloje (UK), nes tiesiog nebuvo transporto kaip tą padaryti!!! Visi jie čia keikia tą sniegą. Laikraščiai rašo, kad valdžia pritrūks druskos..Nežinau, kur ją naudoja, bet keliai nėra itin pabarstyti ja. Velniškai slidu eiti šaligatviu ir pavojinga kilt/leistis kalnu. Bet gi žmonės, viskas išsprendžiama!!! Jaučiu koks lietuvis Lietuvoj tik ranka numotų į ‘tokį’ sniegą.

Kita vertus, girdėjau, kad tokie orai pirmą kartą nuo kokių 1976 (t.y. Kalėdos su sniegu), o sniego tiek nebuvo jau daugiau nei dešimt metų. Gal todėl ir nepasiruošę čia žmonės žiemužėlei. O reikėtų pasiruošti.. Dėl visa ko

Na bet man tai smagu užtat!!! Aš gi iš Lietuvos, mes pratę

Muzikinis intarpas

Pastarosiomis dienomis tarp ‘rimtos’ veiklos ir tingėjimo labai pamėgau klausyt keltų muziką Nes iš tikrųjų labai gražu čia įkelsiu labiau airių muzikos, bet škotų panašiai skamba Jėga! Klausykite ir mėgaukitės

Tiem, kas dar neklausė (facebook’e nuorodą įdėjau):

Dar vienas muzikinis šmotas iš The Corrs:

Mmm, šiek tiek škotiškų: (pašėlęs smuikas ir dūdmaišis ):

Kas pasakys, kad šios dvi šaunuolės ne ‘cool’?? :

Pabaigai čia toks modernusis keltų folkroko ar kaip ten jis parodymas:

Ir dar vienas modernas.. :

Gerai jau gerai, viskas. Pažadu, kiti postai jau bus labiau apie mano studijas ir rimtus dalykus

Sutinkant Naujuosius Metus

Štai ir išaušo paskutinis rytas 2009 metais. Nusprendžiau apturėti visai smagią dieną šiandien. Taigi iš pat ryto pasidžiaugiau papilnėjusia banko sąskaita (pervedė algą), susiruošiau į miestą apsipirkti ir apsipirkau! Va tai tau, kažkaip gal Kamilės įtaka jaučias kažkiek, o gal jos naujos striukės..

Batai. Radau su pakankamai storu padu (retas atvejis čia) ir nepanašu, kad permirktų per lietų ar suplyštų po kelių dėvėjimų. 10.77 svarų. Puikiai Niekuo aišku tie batai ne ypatingi, bet batai. Nauji batai. Šiaip čia jei jau norim nusipirkti normalius ir šiltus bei gražius batus – kainos prasideda ties 50 svarų ir kyla aukštyn. Manau, kad vis tiek pigiau nei Lietuvoje, lyginant kokybės skirtumus. Bet ne esmė čia, kada nors nusipirksiu ir gerus batus

Rankinukas. Woohoo

Piniginė. Pinigams dėti, kurių galbūt jau pavyks užsidirbti pabaigus tooookias studijas

Kojinės/tapkės. Baltos su juodais karvės plėmais. Jeeee

Žodžiu, iš miesto grįžau gana patenkinta. Pakeliui namo užsukau į LIDL ir Iceland nusipirkti maisto vakarui. 1 šaldyta pica. 1 sūrio pyragas. 2 butelaičiai airiško sidro. LIDL pirkau tik sidrą, tai vyriškis stovėjęs eilėje nesusilaikė nepakomentavęs – ‘o, didelis vakarėlis nusimato’. 

Kas ne taip puiku. Labai tikėjausi per radiją paklausyti gyvai koncertuojančios mano mylimos grupės (kažkada čia įdėjau linką) Bahookie. BET. Fu**ing radijas negroja kažkodėl. Išbandžiau visus įmanomus būdus, bet nieko. Na ir gerai. Žiūrėsiu filmą prie vaišių stalo. Twilight antrą dalį .

O dabar labai noriu visiems savo skaitytojams palinkėti superinių metų, kad kitų metų pabaigoje galėtumėt pasakyt, wow, tai bent meteliai buvo

P.s. man Nauji Metai nėr didelė ir svarbi šventė..matyt metai skaičiuojami dar vis nuo rudens iki rudens . Jei turėčiau vonią, daryčiau, kaip Kamilė kažkuriais metais šventė Naujus..